//
jūs skaitote...
kinas, rinkodara, ryšiai su visuomene, TV, Vizualių idėjų klubas

Vizualių idėjų klubas. Kinas ir rinkodara: ką parodė „Tadas Blinda. Pradžia“?

Jį griebė kaip išalkęs turistas čiumpa McDonald‘s hamburgerį. Jį gyrė ir peikė, iš jo juokėsi, bet ėjo ir žiūrėjo. 2011-ųjų kino topą „Tadas Blinda. Pradžia“ kine matė kas dešimtas lietuvis (o tai yra „lubos“). Tai pirmas kartas, kai vienoj gretoj su Holivudo pops‘u ant čempionų pakylos stojo lietuviškas produktas.

Nacionalinis kinas visur yra topuose. Tik Lietuvoje nebuvo. „Su lietuviška drama yra kažkas tokio nenormalaus. Mes sakėm – iš principo nedarysim filmų, kuriuose žudosi žmonės“, – taip Vizualių idėjų klube vieną iš filmo sėkmės priežasčių aiškino kino prodiuseris Žilvinas Naujokas.

Pagal surinktas pajamas (3,7 mln. litų) filmas pralenkė visų laikų geriausią rezultatą Lietuvoje turėjusį „Avatarą“.  Žiūrovais – aplenktas „Titanikas“ (300.000 vien per pirmas 5 savaites plg. 250.000).

Trūko pinigų – karpė scenarijų

„Visas filmo biudžetas – 3,5 mln. litų (norėjosi 3-4 kartus daugiau), valstybės parama – apie 2 mln. 75 tūkst. Litų. Savų lėšų – apie 700 tūkst. Litų. Privatūs rėmėjai paaukojo apie 400 tūkst. Litų“, – vardina Žilvinas.

Jis pripažįsta: „Lietuvoje įmanoma kurti filmus tik su valstybės pagalba. Mūsų labai maža rinka.“

Apie debiutą kino pramonėje jis kalba tarsi apie veiklą valstybiniame darbe: „Atėjęs iš privataus sektoriaus pirmą kartą susidūriau su valstybės pinigais ir tai man buvo šokas“.

Čia Žilvinas kartais atrodo piktas: „3-4 savaitės prieš filmavimą turėjom iš scenarijaus plėšti lapus. Dėl to buvo atliktas milžiniškas darbas – reikėjo „suklijuoti“ siužetą“. O taip nutiko būtent dėl mažesnės paramos.

Dauguma kino kūrėjų nenori tokios rizikos. „Eina į ministeriją sau pinigų algoms pasiimti“, – sako prodiuseris. Lietuvoje, anot jo, yra daug filmų, į kuriuos nuėjo 2 tūkstančiai žiūrovų, o išleista 2 milijonai litų.

Prašė paramos, ne investicijų

Viešieji ryšiai. Toks, sako Žilvinas, buvęs filmo marketingo pamatas.

Ir lobizmas, galima pridurti. Pamenat, buvo toks gražus teaser‘is apie Tadą Blindą (čia kol jis dar neturėjo Manto Jankavičiaus veido).

Va su šituo Žilvinas sako sms‘ais surinkęs 10.000 rėmėjų balsų (esą balsai, ne litai, buvo svarbiausia). Su tuo pačiu jis ėjo ir į Kultūros ministeriją, ir pas „Švyturį-Utenos alų“ (kurie kaip tik Blindos vardu vadinamą alaus gėrimą pilsto). Žadėjo gerą kokybę (filmuosim supertruper kamera!), mojavo apklausų duomenim (jaunimas neskaitė Šavelio, bet vis tiek žino Blindą!).

Tiesa, buvo ir tokių, švelniai tariant, keistų užmojų, kaip išsiųsti 3.000 DVD su senuoju filmu apie Tadą Blindą ir naujojo filmo anonsu-teaser’iu įmonėms, kurioms buvo siūloma tapti rėmėjomis. Pasak prodiuserio, atsakiusiųjų dalis nesiekė ir 1 procento. Ką gi, 2008-ieji buvo krizės premjeros metai.

„Aš prašiau ne investuoti į kiną, nes investicijos niekada neatsipirks. Aš prašiau remti. Buvo daug susidomėjusių, bet atkrito“.

Marketingo biudžetas – 350 tūkst. litų (?)

Vėliau, kai traukinys išjudėjo, ir jo visa komunikacija, kaip sako rusai, pašlo paneslo (turbūt reiktų sakyti – prasidėjo): žurnalo “Žmonės” dainos apie Mantą Jankavičių, koks jis raitelis puikus, kūrybinės komandos turas po Lietuvą, kinotyrininkių komentarai apie šiuolaikinį Blindą, “G&G Sindikato” socialinio protesto daina ir Ievos Narkutės „Raudonų vakarų“ lyrika.

“Iš pat pradžių supratau, kad PR’as vaidins esminį vaidmenį”, – sako Žilvinas.

Marketingo biudžetas, jei už viską būtų mokama – apie 350 tūkst. litų. „Tai labai nedaug. Nors, kita vertus,  biudžetas didelis, jei lygintume su, pavyzdžiui, „Da Vinčio kodo“ (apie 70 tūkst. litų Lietuvoje)“.

“Žilvinas Naujokas. Pradžia”

Darbas su Holivudo filmais pastūmėjo į lietuvišką kiną. Žilvinas Naujokas sako esąs vienas iš dviejų žmonių Baltijos šalyse (abu iš ACME FILMS), kurie patys perka filmus tiesiogiai iš prodiuserių (2 metai dar prieš pasirodant filmui). Iš čia – praktika įvertinti scenarijų, aktorius, biudžetą ir prognozuoti, kas iš to išeis.

„Turėjom 3 scenarijus“ Pirmąjį parašė Sigitas Parulskis. „Bet buvo sunku dirbti kasdien“. Vėliau atėjo režisierius Donatas Ulvydas ir atsivedė Joną Banį. Šis ir parašė scenarijų, pagal kurį pastatytas filmas. Žilvinas sako norėjęs daryti nuotykinio turinio filmą. „Donatas norėjo lietuviškumą sustiprinti. Tas pasiteisino“, – pripažįsta jis. Lietuviškumas ir rytietiškos lazdos?! “Čia režisūrinis sprendimas. Čia simbolika tokia“, – kalba prodiuseris.

„Tadas Blinda. Pradžia“. O, kaip klausia Saulius Poška, „vidurys“ ir „pabaiga“? „Tęsinio nebus“, – nukerta Žilvinas. Beje, tam, pasak jo, reikėtų mažiausiai 10 mln. litų. Tad, geriau eiti į Rusiją ir dirbti su Timūru Bekmambetovu (sėkmės, mums jis irgi patinka). „Ten per 2 valandas gavau pinigus, kuriuos čia (Lietuvoje) kelis metus išmušinėjau“, – kalba Žilvinas Naujokas. Sėkmė Lietuvoje turėtų padėti „parduoti“ save Rusijoje.

Štai taip jis ir daro:

* * *

Ačiū barui “O.lounge”, kuriame rinkosi Vizualių idėjų klubas.

Reklama

Parašykite komentarą

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: